kai ašaros virsta ledo gabalėliais…
… ir jausmai užšąla…
….tada pajunti, kad padarei ne viską ką galėjai….
…o galėjai daug…
…klausi savęs: ar verta gyventi toliau…
…ir nutari jog NE…
[ištrauka iš knygos 'Rugpjūčio drugiai']
jaučiu kaip visdar skauda čia krūtinėje…
atsiprašau, kad neleidžiu komentuoti kai kurių blogų. Bijau, kad kažkas parašys kažką, kas mane įžeis. Vėl. Vėl nepasitikėjimas kitais. Kartais būna labai blogai. man. Turiu kai ką pasakyt. Tiesiog turiu.
Negaliu gyventi su tiek pagiežos. Paprašyt turiu, kad tu daugiau negrįžtum. Jaučiu, kad tu vis dar gali mane sužeisti iš vidaus…
reikia tik ištverti. Žinau. Ne pirmas kartas. Ištversiu. Kartais tai trunka savaitę, kartais mėnesį… Kartais net kelis. Ištversiu. Iki kol viskas vėl bus gerai. Ir laikysiuos. Vėl stovėsiu vakare gatvėj su gitara ant peties prieš ryškų žibintą ir tarsiu : 'Tu stipri'. Tada kojos paliečia žemę. Supranti, kad ne viena kenti. Niekam nesi svarbi, todėl turi išplaukti pati. (ištrauka iš knygos 'Rugpjūčio drugiai'). Manau, jog rytoj atsigulsiu minkštoj žolėj ir džiaugsiuos paprastais dalykais. Pienės pūkeliu. Saulės spinduliu. Alyvos kvapu. Borūžiumi vaikščiojančiu ant žolės stiebelio. Bet dar ne dabar. Dar ne metas. Kai bus metas Jausiu. Jausiu…
Shakira - No
No, don't try to apologize
Don't play the game of persistence
Excuses existed before you did
No, don't look at me like you did before,
Don't talk in plural
Rhetoric is your most lethal weapon
I'm going to ask you not to come back ever again
I feel that you still can hurt me here,
Inside
And that at your age you already know well
What it's like to break someone's heart like this
No, one can't live with so much venom
The hope your love gives me
No one else gave me
I swear, I'm not lying
No, one can't live with so much venom
One shouldn't devote the soul
To collecting attempts
Rage weighs more than cement
I hope you don't expect me to wait for you,
After turning twenty six
Patience has sunk all the way down to my feet
So here, I pluck daisy petals
And I'm looking without seeing,
To find out if you'll get irritated and leave
I'm going to ask you not to come back ever again
I feel that you still can hurt me here,
Inside
And that at your age you already know well
What it's like to break someone's heart like this
No, one can't live with so much venom
The hope your love gave me
No one else gave me
I swear, I'm not lying
No, one can't die with so much venom
One shouldn't devote the soul
To collecting attempts
Rage weighs more than cement
No, one can't live with so much venom
No, one can't live with so much venom
No
No
(Versta iš ispanų kalbos)
Loneliness
Ne-yo - So sick
net nežinau kaip rašyt… jaučiuosi tokia vieniša… kažkaip nesveikai… atrodo visi turi savų problemų, o manųjų niekas neklauso. Žinau, niekas niekada jų neklausydavo. Tada žinau kas būna. Sprogimas. Viskas tiesiog negali ilgai užsilaikyt viduj. Praeitas buvo Sausio 26. Šis irgi bus. Netoli. Nebeišlaikysiu. Žinau. Tiesiog visko perdaug… ;'~ gal per daug viską sureikšminu. Bet negaliu kitaip. Žinau, kad tai problema. Viena ir didelė… Nebepasitikiu žmonėmis. Bijau pasakyti savo problemas. Vėl dėl vaikystės. Gal mano vaikystė nebuvo tokia pilnavertė kaip maniau…
Pink - Lonely girl
vaikystėj buvau begalo atvira. Tada kentėjau. Ir nusprendžiau paklausyti buvusios tikrai geros draugės : Nebūk tokia atvira. Ir įgijau belekokius šarvus. Atsisakiau visų draugų. Buvę draugai dabar apie mano asmeninį gyvenimą nieko nežino. Net elementariausių dalykų. Nuo klasės aš kaip atsiskyrus. Su savo mąstymu, paslaptim. Bet žmonės ir be tokių vaikščiojančių nelaimių (kaip aš) gerai gyvena. Nieko neprarado. O aš nebemoku pasakyt ką jaučiu. Kažkada mokėjau, bet dabar viską pamiršau. Tiesiog viskas stringa. Negaliu nieko pasakyt. Lyg neturėčiau ką. Bet turiu, todėl ir būna tie sprogimai.
Sarah Connor - Skin on skin
Jaučiuosi kažkieno palikta. Nebesaugoma… Galvoje skamba 'Tu kvailė'. Numirusios sielos šeimininkė. Tik kūnas. Nėra sielos. Nėra. Nėra… Visą gyvenimą labai nesiseka. Todėl to ir nevadinu gyvenimu. Nebežiūrau filmų apie meilę, gražų gyvenimą, nes visada apsižliumbiu kaip kokia ožka… ;'~ Stengiuosi nežiūrėti koncertų su motina ir seserim, nes amžinai ant liūdnų dainų myžnioju… Užsidarau kambary ir šlapinu klaviatūrą. Kol nebelieka ašarų. Pasižiūri į veidrodį ir matai du žalius oro burbulus aptekusius juodais dažais…
Shakira - No
jaučiuosi lyg neegzistuojanti. Plaukiojanti per koridorius ir jaučianti, kad niekas jau nebepastebi manęs kaip ankščiau. Netgi tie žmonės, kuriuos labai mylėjau… Žvilgsnis nudelbtas žemyn. Kaip visada. Tėvas visada žiūrėdavo žemyn… ;'~ visada… nežianu kas tai.. baimės jausmas? ne… galbūt vienišumo. Vieniša. Žinau, galvoji kad spangstu, juk turiu draugų. Bet nejaučiu tos šilumos iš jų, kokia turėtų būti… Nebejaučiu jau nieko… Nieko nežinau… Praradau gyvumo jausmą. Tas pats ar apsiuosčius žolės ar ne… ar galiu po saule ar po lietumi. Ar diena ar naktis… tas pats…
hee ;> krepšt
šiandien įvyko keistas dalykas… susitvarkiau. Keista dab teip nejauku ;(~ bet rytoj vėl bus kažkas panašaus kaip buvo vakar ;p~
P.S. net grafkę pakėliau ;DD
P.P.S. tvarkiausi apie 20 min :D
Kambary…
sugalvojau Jus supažindinti su svao (kaip aš vadinu) 'kūrybine betvarke' (suprask - mano kambariu). Taj va ;p~
Apie miegamąjį kampą nė nešnekėsiu gal… :D Lova neklota, ant jos guli popieriais ir natos apkrautas mano grojamasis styginis instrumentas violančelė (tfu) gitara . Kas čia kątik įvyko?? :DD , keli teptukai, 2 kaklaraiščiai, 5 guašo buteliukai ir 3 karoliai (kaip jie čia atsirado?), oranžinis sijonas, kojinės be pėdų (ėėė jos turėtų būti stalčiuj D: ) STALAS panelė, gendvos (m?) isterijos sąsiuvinis, keletas saldainių, krūva dainų ir popiergalių, penalas, siūlai ir karoliai, auskarai, Borūžius II (antrasis), puodelis nuo mėtų arbatos, dar guašo… akių šešėliai, kojinė be pėdos, žnyplės plaukams… Aj ne, tik dėžutė, žnyplės vonioj, uždžiūvus košė (tas baltalas vadinamas korektoriumi) , du šaukšteliai, skara (paklodės dydžio), dar vienas metalinis penalas su išsišiepusiais Bitinais (Bitės tik vyriškosios giminės - aut. past.) , 3 teptukai, ausinės, nuotrauka… Gerai varom prie KĖDĖS krūva knygų ir rūbai :(~ ant ŽEMĖS matau atsisegusią grafkę (suprask - turbūt jos nepakelsiu kol neįsidursiu į pėdą), fizinio maišas, kuprinė, tašė, rankšluostis, kasetės (vau antikvaras :D) , žurnalų krūva, krepšiai ir suvynioti meniniai kūriniai (piešiniai gimstantys tame apgriuvusiame pastate vadinamame Antanafke arba Martinafke - dailės mokykla - aut. past.) , dovanų maišelis ir šiaip visokių prikritusių š`ūdukų. Bet gyventi man čia patinka. Lengviau 'daromas' menas. Ypač 23:00 arba 4:00 :)~
Sorry už betvarkę :DD
:)~ bajeriai vyxta šūlioj
aj ką če ilgai pasakot, šiandien du pagarbūs piliečiai (suprask gražiausieji ir labiausiai gerbiami forsai (če kabutės aišku)) mokė mus iš savo gyvenimiškos patirties kaip negerai būti 'skuduriniu'. Net atvedė mergaitę tokią gražią geltonkasę lietuvaitę (suprask peroksidinė fyfa su miniaku) ir parodė kaip turi padorios mergaitės atrodyti (kuria čia kažin prasme padorios?? ). Tai va bet kad ir kas mums sakytų ką mum dzin. jop :)~
P.S. su manimi buvo DJ gerbiamos kreizi fanki ir visaip kitaip šaunuolės gyyrta, ciuste ir žiinoma atsirėmus į rubinės (suprask - garbingiausioj vietoj) Mon x>
;'~
kvaila gal… nuolat liūdėti… dėl kažko… kad gyveni… bet negali to kontroliuoti. Negali kontroliuoti ašarų. Jos pačios bėga… ir dabar… nusibodo visalaik matyti kažko nepatenkintus veidus. nusibodo girdėti nuolatinius priekaištus dėl būdo ar gyvenimo. Ko kišatės?.. mano gyvenimas… Mano… kodėl būtinai reikia ateiti ir ką nors blogo pasakyti? išsilieti ant kito žmogaus? dėl to geriau pasidaro, ar ką? Aš juk nekalta, kad Tau buvo bloga diena… Niekas nekaltas. Pasižiūrėk į kokį mėšlą pats įlipęs, tada kritikuok kitų gyvenimą…
:)~
nežinau kodėl , bet visada mėgau telebimbam. Nors man jau 14 (nugi pats laikas išaugti tipo :D) visvien nerealiai Telebimbam mylu :)))) žiauriai. Atsimenu kaip verkdavau žiūrėdama 'Mergaitė su degtukais'. Arba patikdavo 'Mylu saulę mylu lietų ir gėles vėjas man jų milijoną parneš, šaukia iškeliauja paukščiai, juokias ruduo, nebegrįšiu niekad namooo'. Ta dainelė man labai patikdavo. Beprotiškai :) gaila, kad tie visi vaikiukai išaugo ir nebedainuoja taip gražiai , bet visvien lapai mylu :)) Tai dalelė vaikystės. Taip gera ir šilta prisiminus tas daineles. jėy… o beibi kaip ilgiuosi tų dienų. Dabar susigūžus kenčiu paauglystę, o tada būdavo taip gera. Nerealiai. Dėl nieko nesirūpinau. Neturėjau savų problemų. Vaikystė. Bėgdavau į pievas ir dribdavau į pienes, kaip būdavo gera… Gal ir tuomet jau buvau keistoka. Ne tame esmė. Esmė, kad labai džiaugiuosi, kad turėjau vaikystę. Ir beproto džiaugiuosi, jog netapau išlepinta :) nu jou spangstu nesąmones, nes jau puse 11 vakaro. Nu neesmė. Einu miegot. Labos :)~
Sapnuok Telebimbam :D
Geriau patylėk, jei neturi ką pasakyti…
Negaliu pakęsti kopijuotojų. Negalių jų pakesti. Durnės… Psichinės ligonės… Verkti noris… Kūriau kažką įdomaus. Įpatingo. Kad patiktų man. O ne kitiems… Bet reikėjo ir kitų palaikymo. Gavau. Per 7 mėnesius. Per 7 . Beširdė… Pusseserė. Viktorija. Per penkias dienas gražiai nukopijavo mano stajlą. Viską iki paskutiniausios smulkmenėlės. Per 5 dienas. Per 5 :'( Palygink Septyni mėnesiai - Penkios dienos. Kaip lengva ar ne?.. Nežinau. Gal Tu to ir nesupranti, bet man begalo sunku ir skaudu. Kiek ištvėriau kol pasipriešinau motinai ir sesei. Kol prie manęs nebesikabinėdavo klasiokai 'Iš kur čia TOKS stajlas?' . Kentėjau nemažai. Bet ištvėriau dabar jau nieko… Bet nelaimes traukiu lyg magnetas… Lyg magnetas. To nesitikėjau iš pačios pusseserės. Bandžiau aiškintis, bet visos jos draugės mane užsipuolė ir taip gavos, kad nukopinau stilių nuo Viktorijos. Gaila aišku. Bet palikau viską likimo valiai. Žinau tik dėl rūbų Ji nebus 'prie meno'. Tegul kopijuoja… Tegul pasidžiaugia… Juk kaimas… žodžiu man visvien skaudu kažkiek, bet ir vėl laikau savyje. Nes žinau, kad vienas lauke ne karys. O ypač Aš…